Pulpitas – danties nervo uždegimas
Danties pulpa yra minkštoji danties vidinė dalis, kurioje yra danties kraujo ląstelės ir nervai. Pulpitas atsiranda, kai pulpa užsidega, dažnai dėl bakterijų, patekusių pro įtrūkimą kietame išoriniame emalio sluoksnyje.
Ilgai trunkantis pulpitas tampa negrįžtamas ir vienintelis gydymo būdas yra šaknies kanalo gydymas, visos pulpos pašalinimas arba visiškas danties ištraukimas.
Apsilankymas pas odontologą, kai tik pastebite pulpito požymių, gali būti svarbus veiksnys, padedantis išvengti grįžtamojo ir negrįžtamojo pulpito.
Kas yra danties pulpa?
Dantis yra sudarytas iš kelių sluoksnių, kurių kiekvienas atlieka tam tikrą funkciją ir pasižymi tam tikromis savybėmis.
Danties vainiką dengia kietas apsauginis sluoksnis, vadinamas emaliu, sudarytas iš mineralo kalcio fosfato. Manoma, kad emalis yra kiečiausias žmogaus organizme esantis audinys. Emalis apsaugo minkštesnius po juo esančius sluoksnius ir kramtant atlieka abrazyvinio paviršiaus funkciją.
Po emaliu yra palyginti minkštesnė, bet vis tiek kieta medžiaga, vadinama dentinu. Dentinas suteikia danties struktūrą ir atramą, bet kartu yra porėtas, todėl pojūčiai perduodami į vidinius sluoksnius, kuriuose yra nervai. Dentinas suteikia dantims natūralią spalvą, nes emalis yra skaidrus. Tačiau emalis gali nusidažyti, o tai gali patamsinti ir taip šiek tiek geltoną dentino spalvą. Kadangi dentinas yra porėtas, bakterijos gali lengvai patekti į minkštesnį ir jautresnį sluoksnį, vadinamą pulpa. Todėl svarbu, kad emalis išliktų nepažeistas, o dentinas neatsidengtų.
Giliausias ir saugiausias danties sluoksnis yra pulpa. Danties pulpą sudaro kraujagyslės, jungiamasis audinys, nervai ir specializuotos kamieninės ląstelės. Kamieninės ląstelės – tai ląstelių tipas, kuris yra mažiau specifinis nei įprastos ląstelės. Kamieninės ląstelės gali dalytis ir tapti specializuotomis ląstelėmis, t. y. ląstelėmis, kurios organizme atlieka specifinį darbą. Tai reiškia, kad kamieninės ląstelės yra svarbios palaikant organizmo, o šiuo atveju dantų, sveikatą. Dantyje esančios kamieninės ląstelės specialiai gamina dentiną, kuris, jei yra pažeistas, yra pakeičiamas, o emalio kamieninės ląstelės negali atkurti.
Danties pulpa padeda danties regeneracijai ir sveikatai, nes aprūpina jį maisto medžiagomis, kurios į dantį patenka per kraujagysles. Pažeidus pulpą, dantis netenka maisto medžiagų, taip pat pažeidžiami nervai, todėl dantis gali pradėti gesti ir pūti.
Pulpito priežastys, diagnozė, simptomai ir gydymas
Pulpitas – tai danties pulpos uždegimas. Pulpitas gali būti labai skausmingas dėl pulpoje esančių nervų galūnėlių.
Yra du pagrindiniai pulpito tipai: grįžtamasis pulpitas ir negrįžtamasis pulpitas:
Grįžtamasis pulpitas – ankstyvoji pulpito stadija, kuriai dažnai būdingi tik keli simptomai, išskyrus staigius jautrumo protrūkius ir vidutinio stiprumo danties skausmą. Šį ribotą uždegimo lygį galima pakeisti, nes jis dar negrįžtamai nepažeidžia pulpos. Skausmas jaučiamas, kai prie danties prisiliečia dirgiklis, dažnai šaltas arba saldus maistas. Skausmas bus aštrus ir vidutiniškai skausmingas, bet po kelių sekundžių, pašalinus jį sukėlusį dirgiklį, jis nurims.
Negrįžtamas pulpitas – vėlesnė ir sunkesnė pulpito stadija. Ji pasireiškia tada, kai uždegimas progresuoja ir pulpa pradeda nykti. Tai gali sukelti spontaniškus skausmo protrūkius, o veikiant dirgikliu (šaltu ar saldžiu) skausmas trunka kelias minutes ar ilgiau, kol atslūgsta. Skausmą gali būti sunku priskirti tik konkrečiam dančiui, nes dažnai skausmas jaučiamas keliuose dantyse tiek viršutiniame, tiek apatiniame dantų lanke. Kai pulpitas dar labiau progresuoja, dantis gali būti nebejautrus dirgikliui, nes dėl pulpos nekrozės pradeda žūti nervai. Infekcijai progresuojant pūliniai gali sukelti danties atsiskyrimą nuo lizdo ir jausmą, kad dantis yra ne savo vietoje burnoje. Infekcijai plintant, greičiausiai pradėsite karščiuoti ir pasireikš kiti infekcijos simptomai.
Pulpito priežastys
- Nuskilęs dantis – įtrūkus danties emaliui, atsiveria akytas dentinas ir bakterijos gali patekti į pulpą. Dantis gali skilti dėl kelių priežasčių, pavyzdžiui, ką nors stipriai sukandus, atidarant pakuotę dantimis arba fiziškai sužalojus dantį (pvz., sportuojant).
- Bruksizmas – pernelyg intensyvus griežimas dantimis. Dažnai pasitaiko pacientams, sergantiems žandikaulio sąnario sutrikimu arba kenčiantiems nuo nerimo. Dėl to skilinėja arba nusidėvi emalis.
- Dantų ėduonis (kariesas) – dažnai atsiranda dėl prastos dantų higienos, kai yra cukraus perteklius ir bakterijų sankaupos. Dėl to dantyje atsiranda gilios ėduonies skylutės. Per šias skylutes bakterijos gali patekti į vidinę danties pulpą ir sukelti infekciją bei pulpitą.
- Netaisyklingas sąkandis – dėl netaisyklingo sąkandžio tam tikri dantys patiria pernelyg didelį krūvį ir dėvisi, todėl nusidėvi ir pažeidžiamas emalis.
- Dantų procedūros – jūsų pulpa taip pat gali užsidegti atliekant tam tikras odontologines procedūras, nors tai pasitaiko gana retai. Pavyzdžiui, plomba gali sukelti pulpos uždegimą dėl karščio, naudojamo plombai įtvirtinti. Dėl prastos higienos procedūros metu į pulpą taip pat gali patekti bakterijų. Mūsų klinikoje į tai žiūrime rimtai ir imamės visų priemonių, kad sumažintume tokią tikimybę.
Pulpito gydymas
Grįžtamasis pulpitas – kaip rodo pavadinimas, yra grįžtamasis. Norint pakeisti grįžtamąjį pulpitą, būtina gydyti bet kokias jį galinčias sukelti pagrindines ligas. Paprastai tai apima danties ėduonies pašalinimą, bet kokių plombų, kurių gali prireikti, atlikimą arba įtrūkusios ir pažeistos karūnėlės pakeitimą dirbtine pakaitine karūnėle. Antibiotikai dažnai vartojami, jei uždegimą sukėlė dantyje esanti infekcija, nors jei infekcija yra, ji pavojingai priartėja prie negrįžtamo pulpito.
Negrįžtamasis pulpitas – nors pulpa gali būti negrįžtamai pažeista, patį dantį dažnai dar galima išsaugoti. Atliekant danties šaknies kanalo procedūrą, negyva ir infekuota pulpa pašalinama ir pakeičiama dirbtiniu užpildu. Dantį laikančių raiščių kraujotaka paprastai išsaugoma, pašalinami tik nervai ir infekcija. Taip išvengiama gedimo ateityje, taip pat ir jūsų patiriamo skausmo. Jei infekcija per daug išplitusi, dantį gali tekti pašalinti. Tačiau tai yra kraštutinė priemonė ir taikoma tik kraštutiniu atveju.
Šaknų kanalų gydymo procedūra
Šaknų kanalų gydymas paprastai atliekamas per 2 ar daugiau procedūrų. Prieš pirmąją procedūrą greičiausiai bus atlikta keletas rentgeno nuotraukų ir kitų skenavimų, kad geriau suprastumėte problemą.
Išvalius ir sutvirtinus dantį, odontologas jam pritaikys pasirinktą anesteziją. Paprastai reikia tik vietinės anestezijos, tačiau tais atvejais, kai pacientas sunkiai pakelia procedūrą, gali būti taikoma sedacija.
Po to, kai danties vieta bus nuskausminta, chirurgas grąžtu atveria danties vainiką. Taip chirurgas galės pasiekti po jo esančią minkštesnę pulpą. Tada pulpa pašalinama naudojant įrankį, vadinamą pjūkleliu. Išvalomi visi danties takai (kanalai) iki pat šaknų.
Priklausomai nuo infekcijos sunkumo, odontologas gali nuspręsti naudoti vietinį antibiotiką ertmėje, kad infekcija išnyktų ir bakterijos vėl neužkrėstų gyjančio danties.
Kai dantis visiškai išvalomas, danties kanalas užpildomas biologiškai suderinama medžiaga. Dažniausiai naudojama gutaperča – į gumą panašus sandariklis. Tuomet ji uždengiama laikina plomba, kad kol ji susigers, į dantį vėl nepatektų seilių ir bakterijų. Nuolatinė plomba iš pradžių nenaudojama dėl to, kad praėjus kelioms dienoms būtų galima patikrinti, ar neliko infekcijos. Jai pasitvirtinus, apsilankysite klinikoje galutinei procedūrai, kurios metu laikina plomba bus pakeista nuolatine.
Kadangi pašalinama pulpa, dentinas nebegali būti atkuriamas, todėl dantys tampa trapesni nei prieš procedūrą. Todėl odontologas gali pasiūlyti ant tikrojo danties viršaus uždėti dirbtinį vainikėlį ir padidinti jo patvarumą bei tvirtumą. Karūnėlė labai padidina danties išlikimo po operacijos tikimybę ir, jei dantį prižiūrėsite, jis gali išlikti ilgiau nei dešimtmetį po procedūros.
Kodėl neturėtumėte palikti pulpito negydomo?
Kaip ir bet kuri kita infekcija, negydomas pulpitas sukelia keletą komplikacijų. Infekcija gali išplisti į kaulą ar minkštuosius audinius aplink dantį ir sukelti periapikalinį abscesą (danties pūlinį). Jei infekcija plinta toliau, ji gali sukelti būklę, vadinamą celiulitu, arba odos infekciją. Tai gali būti pavojinga gyvybei ir sukelti tiek psichinės, tiek fizinės būklės pokyčius.
Pulpito prevencija
Pulpito profilaktika apima daugelį tų pačių profilaktikos metodų, kaip ir dauguma kitų dantų ligų. Pulpito ir daugelio kitų dantų negalavimų riziką galima gerokai sumažinti laikantis geros burnos higienos ir reguliariai lankantis pas odontologą. Jūsų odontologas galės pastebėti įspėjamuosius pulpito požymius ir patars, ką daryti toliau. Įprastinis profesionalus burnos ertmės valymas gali padėti sumažinti ėduonies riziką, nes pašalinamos apnašos ir dantų akmenys.
Sumažinus saldžių ir rūgščių maisto produktų, pvz., gazuotų gėrimų ir saldainių, vartojimą, galima gerokai sumažinti dantų pažeidimus.
Gydant bruksizmą ir naudojant dantų apsaugą, galima apsaugoti dantis, ypač jei griežiate miegodami.
Apsilankymas pas odontologą, kai tik pastebite pulpito požymių, gali būti svarbus veiksnys užtikrinant veiksmingą pulpito gydymą.
Pulpito gydymas mūsų odontologijos klinikoje
Visi mūsų odontologai yra kvalifikuoti ir turi ilgametę patirtį atliekant įvairias procedūras. Kadangi pulpito ir šaknų kanalų gydymas pasitaiko labai dažnai, mūsų specialistai turi daug patirties gydant šią specifinę būklę.
Savo odontologus aprūpiname visa geriausia įranga, įskaitant naują pažangiausią odontologinį mikroskopą, kuris leidžia mūsų odontologams panaudoti savo žinias ir pasiekti geriausią įmanomą rezultatą gydant pulpitą.
Jei turite pulpito požymių ar simptomų, kitų dantų ligų, skausmų ar rūpesčių, nedvejodami kreipkitės į mūsų kliniką.